gaidžiagystis

gaĩdžiagystis sm. (1), gaidžiãgystis (1) J žr. gaidžiagystė: Teip anksti keliasi, dar tik gaĩdžiagystis Sb. Būdavo, kad išeinam nuo gaĩdžiagysčio kulti, tai kaip matai ir iškuliam Gdl. Vyrai atsikėlė dar prieš gaĩdžiagystį ir išėjo kultų Ldk. Gaĩdžiagysty išvažiavęs, apyaušry būsi mieste Trgn. Gaidžiãgysty kėlėme šiandien J.